- išdergti
- 1 išdérgti
1. tr. sugadinti, subjauroti: Saulė išdergė (parudino) šieną visiškai Klp. | Išklampė, išdérgė visą sodą bevažiuodami Rm.
2. tr. išplūsti, iškoneveikti: Uošvis žentą išdérgė, t. y. išlojojo J. Išdérgė išbuvo, gero žodžio nesakęs Grž. Jis mane visaip išdérgė Snt. Išdérgė teip, kad geriau nereikia Ut. Išdérgė į šunies dienas Krkl. Artimą nieku verčia ir geriausius darbus išdergia SE185. | refl. tr.: Tik išsidérgė vieni kitus, ir tiek Lnkv.
3. tr. niekais paversti, išgadinti: Nemoki skust, žiūrėk, kiek bulbų išdérgei Dgl. Žiūrėk, kad neišdergtum visos drobės Užp. Išdérgt greit gali, tik padaryt sunku Trgn. Paėmė tuos kailinius, išdérgė, išdraskė priešakį Bsg. ║ išeikvoti, išmėtyti: Pinigus šitie piemenes tik išdérgia Mlt. Toks palaidūnas – jau visą savo dalį išdérgė Brt.
4. refl. Vlk, Rdn išdykti, išdirgti: Išsidérgė mūs vaikai, kad net tėvo nenori klausyt Vrn. Išsidérgus (išlepus) labai, kad mėsa negardi Mlt.
◊ ãkį išdérgti šnek. apie negražų daiktą: Bjauri drapana – išdergė akį Ėr. gérklę išdérgti šnek. apie neskanų valgį: Toki bandelė buvo negardi – išdérgė gérklę Ėr. rañką išdérgti atimti sėkmę, laimę: Su savo kumelėm jis man išdérgė rañką (nebesiseka kumelėmis verstis) Ėr.\ dergti; apdergti; atsidergti; įdergti; išdergti; nudergti; padergti; perdergti; pradergti; pridergti; sudergti; uždergti
Dictionary of the Lithuanian Language.